Kodėl vien taupyti ne visada pakanka?
Sukauptus 10 000 EUR metus laikyti sąskaitoje be jokios grąžos ir kartu patirti infliaciją reiškia viena: nominali suma nepasikeičia, bet realiai už tuos pačius pinigus vėliau nusipirksite mažiau. Vien taupyti ne visada pakanka – kad ilgainiui pinigai neprarastų vertės, dalį jų verta įdarbinti. Šiame straipsnyje – kaip nuosekliai pereiti nuo kasdienių finansų valdymo prie taupymo, o vėliau ir prie investavimo.
Kelias į finansinį stabilumą dažniausiai prasideda ne nuo investavimo. Pirmiausia svarbu išmokti valdyti kasdienius finansus – kontroliuoti išlaidas, planuoti mokėjimus ir reguliariai atidėti dalį pajamų ateičiai.
Šiandien tam galima pasitelkti įvairius finansinius įrankius. Pavyzdžiui, naudojantis Paysera finansinių paslaugų ekosistema galima vienoje vietoje tvarkyti kasdienius finansus – turėti sąskaitą, atlikti mokėjimus ir pervedimus, keisti valiutą, o atskiras sąskaitas panaudoti skirtingiems taupymo tikslams. Reguliarų taupymą galima automatizuoti periodiniais pervedimais, kad dalis pajamų būtų nuosekliai atidedama pasirinktam tikslui.
Tai gali būti pirmasis svarbus žingsnis kuriant savo finansinę sistemą: kasdienėms išlaidoms skirtos lėšos lieka lengvai pasiekiamos, o dalis pajamų reguliariai nukreipiama santaupoms.
Sukaupus pakankamą finansinį rezervą, kyla kitas klausimas: ką daryti su pinigais, kurių artimiausiu metu neprireiks? Laikyti juos sąskaitoje, toliau kaupti ar dalį jų investuoti?
Kodėl vien taupyti gali nepakakti?
Viena pagrindinių priežasčių – infliacija, t. y. bendras kainų augimas, dėl kurio laikui bėgant už tą pačią pinigų sumą galima įsigyti mažiau prekių ir paslaugų.
Tarkime, žmogus sąskaitoje laiko 10 000 EUR. Jei šios lėšos neuždirba jokios grąžos, po metų sąskaitoje vis dar bus tie patys 10 000 EUR, tačiau, per tą laiką išaugus prekių ir paslaugų kainoms, už šią sumą bus galima įsigyti mažiau nei anksčiau.
Nominali pinigų suma nepasikeitė, tačiau reali jų perkamoji galia sumažėjo. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbu ne tik tai, kiek pinigų pavyksta sutaupyti, bet ir tai, kaip valdome jau sukauptas lėšas.
Taupymas ir investavimas – skirtingiems tikslams
Tai nereiškia, kad sukauptas santaupas reikėtų tiesiog paimti ir investuoti. Taupymas ir investavimas atlieka skirtingas funkcijas, todėl svarbu rasti tinkamą jų pusiausvyrą.
Santaupos pirmiausia suteikia finansinį saugumą. Lengvai pasiekiamos lėšos gali būti reikalingos netikėtoms išlaidoms, laikinai sumažėjus pajamoms ar planuojant didesnius pirkinius. Dėl šios priežasties dalį pinigų prasminga laikyti lengvai prieinamą ir atskirti nuo kasdienėms išlaidoms naudojamų lėšų.
Investavimas skirtas ilgesniam laikotarpiui. Kai finansinis rezervas jau sukauptas, galima įvertinti, ar yra lėšų, kurių artimiausiu metu neprireiks. Būtent tokią jų dalį galima skirti investavimui ir ilgalaikiams finansiniams tikslams.
Asmeninių finansų valdymą galima įsivaizduoti kaip nuoseklią kelionę:
Kasdienių finansų valdymas → Reguliarus taupymas → Finansinio rezervo sukūrimas → Laisvų lėšų investavimas
Paysera finansinių paslaugų ekosistema gali būti naudojama pirmiesiems šios kelionės etapams – kasdienėms finansinėms operacijoms, pinigų valdymui ir sistemingam taupymui. Sukaupus pakankamą finansinę pagalvę, galima pradėti svarstyti, kaip įdarbinti dalį ilgesniam laikui laisvų lėšų.
Kaip pasirinkti, kur investuoti?
Vieno visiems tinkamo investavimo būdo nėra. Renkantis investicijas svarbu įvertinti tris dalykus: kokiam laikotarpiui galite skirti savo pinigus, kokios grąžos siekiate ir kokią riziką esate pasirengę prisiimti.
Investavimo galimybių yra įvairių – nuo indėlių ir obligacijų iki akcijų, investicinių fondų ar alternatyvių investavimo priemonių, tarp kurių yra ir sutelktinis finansavimas. Skiriasi ne tik galima šių investicijų grąža, bet ir rizika, investavimo laikotarpis bei likvidumas – galimybė prireikus greitai atgauti investuotas lėšas. Prieš investuojant svarbu suprasti, į ką investuojama, iš kur turėtų atsirasti investicijų grąža ir kokios rizikos prisiimamos.
Ne mažiau svarbus principas – diversifikacija. Užuot visas investavimui skirtas lėšas nukreipus į vieną investiciją, jas galima paskirstyti tarp skirtingų finansinių priemonių ar projektų. Toks paskirstymas gali padėti valdyti riziką, nors visiškai jos nepanaikina.
Kur čia atsiranda sutelktinis finansavimas?
Viena iš galimybių investuoti dalį laisvų lėšų – sutelktinis finansavimas. Jo principas gana paprastas: daug investuotojų savo lėšomis finansuoja verslo projektus, o už suteiktą finansavimą siekia gauti palūkanų.
Revestus – licencijuota sutelktinio finansavimo platforma, kurioje investuotojai gali rinktis verslo finansavimo projektus, o paskolų grąžinimas užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu.
Prieš projektui pasirodant Revestus platformoje vertinamas projekto savininkas, jo finansinė padėtis, finansuojamas projektas ir siūlomos užtikrinimo priemonės. Vienas iš svarbių kriterijų – paskolos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykis (LTV). Kuo mažesnę turto vertės dalį sudaro paskola, tuo didesnė turto vertės „pagalvė“ lieka galimam jo vertės sumažėjimui.
Investuotojas pats pasirenka, kuriuos projektus finansuoti ir kokią sumą skirti kiekvienai investicijai. Tai leidžia investavimui skirtas lėšas paskirstyti tarp kelių skirtingų projektų.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad net ir nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrintos investicijos nėra be rizikos. Projekto savininkas gali susidurti su finansiniais sunkumais, paskolos grąžinimas gali vėluoti, o realizuojamo nekilnojamojo turto vertė gali būti mažesnė nei tikėtasi. Investuojant galima prarasti dalį arba visas investuotas lėšas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi taupymas ir investavimas?
Taupymas skirtas finansiniam saugumui – tai lengvai pasiekiamos lėšos netikėtoms išlaidoms ar artimiems tikslams. Investavimas skirtas ilgesniam laikotarpiui ir siekiui, kad pinigai laikui bėgant uždirbtų grąžą. Investavimas susijęs su rizika, o santaupos pirmiausia suteikia stabilumą.
Kiek pinigų reikėtų laikyti finansiniam rezervui?
Vieno tinkamo visiems atsakymo nėra – rezervo dydis prikanauso nuo pajamų stabilumo ir asmeninės situacijos. Svarbiausia, kad rezervas būtų lengvai pasiekiamas ir atskirtas nuo kasdienėms išlaidoms naudojamų lėšų. Prasminga investuoti tik tą dalį, kurios artimiausiu metu neprireiks.
Kaip infliacija veikia santaupas?
Jei sąskaitoje laikomos lėšos neuždirba grąžos, o kainos kyla, jų nominali suma nepasikeičia, tačiau reali perkamoji galia mažėja – už tuos pačius pinigus vėliau galima įsigyti mažiau. Ilgainiui svarbu ne tik kaupti, bet ir apgalvoti, kaip valdyti jau sukauptas lėšas.
Kas yra sutelktinis finansavimas ir ar tai saugu?
Sutelktinis finansavimas – tai būdas, kai daug investuotojų kartu finansuoja verslo projektus ir siekia gauti palūkanų. Revestus atveju paskolos užtikrinamos nekilnojamojo turto įkeitimu, tačiau tai nepanaikina rizikos: grąža negarantuota, o investuojant galima prarasti dalį arba visas lėšas.
Nuo taupymo iki investavimo
Finansinė gerovė paprastai nesukuriama vienu sprendimu. Ji prasideda nuo kasdienių įpročių ir nuoseklaus savo pinigų valdymo.
Paysera ir Revestus šioje finansinėje kelionėje atlieka skirtingus, tačiau vienas kitą papildančius vaidmenis. Paysera finansinių paslaugų ekosistema suteikia įrankius kasdieniams finansams valdyti ir taupymo įpročiams kurti, o Revestus suteikia galimybę dalį investavimui skirtų lėšų nukreipti į nekilnojamuoju turtu užtikrintus verslo finansavimo projektus.
Svarbiausia – ne rinktis tarp taupymo ir investavimo, o suprasti, kokį vaidmenį kiekvienas iš jų atlieka jūsų asmeniniuose finansuose. Pirmiausia – valdyti. Tada – taupyti. Sukaupus pakankamą finansinį rezervą – apsvarstyti galimybę dalį laisvų lėšų investuoti.
Ilgalaikėje perspektyvoje svarbu ne tik tai, kiek pinigų pavyksta sutaupyti, bet ir tai, kaip juos valdome.
Pradėkite nuo kasdienių finansų valdymo su Paysera sąskaita → atsidarykite sąskaitą nemokamai.
Susipažinkite su sutelktinio finansavimo projektais Revestus platformoje.